Bendro finansavimo įmonės turi laukti apynasrio?

Kategorija: Straipsniai

Greitųjų paskolų bendrovėms vėl tenka nerimauti – apribojus fizinių asmenų veiklą, po kurio laiko atsirado nauji konkurentai. Bendrasis finansavimas, pasižymintis P2P (verčiant iš angl. kalbos: „people to people lending“) pinigų skolinimo principu, tampa dar vienu iššūkiu ne tik šioje rinkoje įsitvirtinusioms paskolas internetu teikiančioms bendrovėms, bet ir mūsų šalies priežiūros institucijoms.

Ne paslaptis, jog prieš kurį laiką, vartojimo kredito davėjai buvo susirūpinę dėl nemažos konkurencijos, kurią sudarė privatūs fiziniai asmenys, kurie skolino savo asmenines lėšas kitiems žmonėms. Tada šių asmenų pajamos buvo gana nemenkos – jos buvo kur kas didesnės nei bet kurioje tuomet veikusioje kreditų bendrovėje. Tačiau čia į pagalba buvo pasitelktos priežiūros institucijos, o trumpai tariant – Lietuvos Banko dėka, šių asmenų veikla buvo apribota tiesiog pakeičiant Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymą, kuriame buvo naujas ir vienas svarbiausių punktų – paskolas fiziniams asmenims nuo šiol gali teikti tik juridiniai asmenys. Būtent dėl šios priežasties, fiziniai asmenys nebeteko taisės skolinti pinigų už palūkanas kitiems žmonėms. Atrodo viskas išsisprendė, tačiau ar ilgam?

Iš kitų šalių atėję nauji skolinimo metodai šiuo metu pradeda tvirtintis Lietuvos finansų rinkoje. Kaip minėjome pradžioje – dabar yra itin populiarėjantis naujas skolinimo būdas, kurio svarbiausias akcentas yra tas, jog paprasti žmonės gali investuoti pinigus į paskolas. Ką tai reiškia? Šiuo metu yra keletas tokių bendrovių Lietuvoje, kurios tiesiog ima iš paprastų žmonių pinigus už tai jiems siūlydamos tam tikrą procentinę grąžą per nustatytą laikotarpį. Gauti pinigai yra naudojami paskoloms suteikti, o kas svarbiausia – laimi visos trys pusės: pinigus į paskolas investavęs žmogus gauna pelno, įmonė, kuri paėmė žmogaus investiciją ir kažkam paskolino – nerizikuoja savo pinigais ir gauna savo palūkanų dalį, na ir žinoma trečioji pusė - internetu gali pasiskolinti milžinišką sumą už kur kas mažesnes palūkanas negu šiuo metu siūlo geriausios greitųjų kreditų bendrovės. Kam apskritai tada reikalingos rinkoje įsitvirtinę vartojimo kredito davėjai? Nes viskas yra taip gražu kaip gali atrodyti.

Verta pastebėti, jog tokiu skolinimo principu, visą riziką dėl blogų paskolų portfelio prisiima būtent tie žmonės, kurie į tas paskolas investavo. Nemažai kalbama, jog ir šių „naujų“ skolintojų veikla neužilgo turi būti apribota ir galime matyti kodėl – visos šios bendrovės, kurios veikia Lietuvoje, yra neatitinkančios įstatymų – šių įmonių pavadinimai nėra randami viešajame vartojimo kredito davėjų sąraše, o taip pat vienas svarbiausių dalykų – norint surinkinėti ir laikyti kitų asmenų pinigus, bendrovė turi turėti elektroninių pinigų įstaigos statusą, o ar bent viena iš jų turi? Turbūt į šį klausimą atsakyti ir neverta.

Apibendrinant, galime daryti išvadą, jog šių naujų įmonių veikla turi būti pasiruošusi užsidėti „apynasrį“, nes ko gero jų veikla bus sutramdyta lygiai taip pat, kaip ir prieš tai ant žemės buvo nuleisti privatūs fiziniai asmenys, kurie teikės paskolas iš savo asmeninių lėšų.