Žalias 468

Apklausa rodo: lietuviai pozityviai vertina finansinę situaciją

apklausaFinansų grupės „International Personal Finance“ (toliau IPF) užsakymu Lietuvoje, Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Bulgarijoje ir Rumunijoje buvo atliktas tyrimas – apklausa apie gyventojų finansinę gerovę. Pastebėta, kad Lietuvos piliečiai savo finansinę padėtį vertina optimistiškai, tačiau didžiausiu rūpesčiu įvardijamos pragyvenimo išlaidos. Tiesa, tai būdinga visose apklausos vykdymo šalyse.

Rinkos tyrimų bendrovės GfK, atlikusios šią apklausą, atstovė komentuodama apklausos rezultatus teigė, jog net ir didėjantis ekonomikos euro zonoje augimas neišskaido rūpesčių dėl išlaidų pragyvenimui. Jei žiūrėti tik į Lietuvos gyventojų rezultatus, akivaizdu, kad Lietuvoje kur kas labiau nerimaujama dėl galimo pajamų trūkumo ar išlaidų sveikatai. Visgi, lyginant pragyvenimo išlaidas ir nedarbą lietuviai kur kas pozityvesni.

Lietuviai dažniau mano, kad šalies ekonominė padėtis artimu metu pagerės. Iki kitų metų pavasario to tikisi net 40 proc. apklaustųjų, tuo tarpu priešingai, kad situacija pablogės, mano apie 30 proc. lietuvių. Asmeninių finansų pagerėjimo tikisi dar didesnis kiekis piliečių – net 70 proc. Tarp pagerėjimo priežasčių dažniausiai nurodomas didesnis atlyginimas, naujo darbo galimybės. Pagal tai galima matyti, jog Lietuvoje žmonės patys imasi iniciatyvos gerinti finansinę padėtį. Kalbant apie asmeninės finansinės padėties pablogėjimą, dažniausiai nurodomas galimas uždarbio sumažėjimas (40 proc.) ir liga bei invalidumas (18 proc.). Dauguma apklaustų žmonių nurodę, kad netaupo nei tradiciniais metodais, nei per gyvybės draudimą ar kitus investavimo, taupymo instrumentus.

Kartu buvo klausiama, kokios priežastys labiausiai didina pragyvenimo išlaidas. Visoje apklausos teritorijoje išskiriama būsto nuoma arba paskola jo įsigijimui. Toliau sekė komunalinės paslaugos, maisto produktai. Lietuvoje komunalinės paslaugos buvo minimos dažniausiai, tuo tarpu išlaidas maistui nurodė tik 8 iš 100 respondentų.

Nepaisant augančių pragyvenimo išlaidų, net 70 proc. respondentų nurodė, jog neturi santaupų grynaisiais. Tai, pasak bendrovės „Provident Finansai“ atstovės, dažnai lemia ketinimą imti paskolą. Dėl šių priežasčių buvo klausiama ir apie kredito gavimo galimybes jų šalyje. Visose valstybėse nuomonės išsiskyrė, Lietuva ne išimtis. Trečdalis manė, jog paskolą gauti nesudėtingą, tiek pat buvo mąstančių visiškai priešingai, jog paskolą gauti yra pakankamai sunku. Paprašyti nurodyti paskolos priežastis dažniausiai nurodomos netikėtos išlaidos. Tokia priežastis pasitaikė net trečdalyje atsakymų, imant visą apklausos teritoriją. Lietuvoje daugiausiai paskola domimasi būsto remontui (virš 40 proc.), trečdalis skolintųsi sveikatos išlaidoms. Įdomu tai, kad bendrai Europoje sveikatos paslaugoms paskolą imtų tik apie 10 proc. apklaustųjų.

Apklausa vykdyta š. m. balandžio - gegužės mėnesiais, apklausta 7779 respondentų, iš kurių 400 Lietuvoje.