Griežtesni ribojimai gyventojus verčia skolintis daugiau

Kategorija: Straipsniai

Vis labiau ribojant greitųjų kreditų rinką, nustatant maksimalias palūkanas bei įvedant kitas būtinas sąlygas žmonės ima mažiau skolintis trumpam laikui, tačiau skolinasi kur kas daugiau ir ilgesniam laiko tarpui, kas lemia didesnius nuostolius, teigia Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacija.

Žvelgiant į statistiką, smulkių kreditų (iki 290 eurų sumoms) išduoda beveik penktadaliu (18 proc.) mažiau nei pernai tuo pat metu, tai yra, per antrąjį metų ketvirtį. Sumažėjo ir įsiskolinimų suma, mažiau sutarčių buvo nutraukta (net 25 proc.) Nepaisant to, gyventojų skolos tik augo. Įvedus taisyklę, pagal kurią paskolų įmokos negali viršyti 40 proc. pajamų, gyventojai lengviau gauna ilgesnio termino paskolas, moka mažesnes palūkanas, tačiau galutiniame rezultate sumoka vis tiek daugiau. Tai, pasak Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos, yra reguliavimo spraga, kuomet sprendžiant vieną problemą sukuriama kita.

Šiuo metu Seime yra pateiktas siūlymas keisti Vartojimo kredito įstatymą, nurodant dar žemesnes maksimalias palūkanas – jos neturėtų viršyti 75 proc. per metus. Taip pat kitos išlaidos turėtų būti nedidesnės kaip 0,04 proc. bendros vartojimo kredito sumos per dieną. Papildomai norima riboti pinigų išmokėjimo laiką, siekiant, kad kreditai nebūtų teikiami naktį, tai yra, nuo 22 val. vakaro iki 7 val. ryto.

Priėmus tokį projektą labai smulkių kreditų kaina bus mažesnė nei bendrovių veiklos sąnaudos, o vadinamas „nusiraminimo“ laikotarpis tik dar labiau padidins bendrovių išlaidas, kurių, klientui atsisakius paslaugų, niekas nekompensuos. Anot LSVKA, įmonės visuomet tikrina kreditingumą, o tai sudaro didžiąją dalį bendrovių patiriamų išlaidų suteikiant smulkiuosius kreditus.

Asociacijos teigimu, jai priklausančio įmonės ir pačios sprendžia opias problemas, vertina kredito gavėjo kreditingumą, o esama konkurencija verčia mažinti palūkanas. Kreditai per pastaruosius metus tapo 10 proc. pigesni.