Žalias 468

Suaktyvėjusi draudimo rinka rodo, kad žmonėms vis labiau rūpi jų saugumas. Per šių metų pirmąjį pusmetį pastebėtos rekordinės draudimo apimtys – įmokų suma siekė net 312,3 mln. eurų, įmokų didėjimas palyginti su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu didėjo 6,4 proc.

augimas

Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Riziką ribojančios priežiūros departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Šalčius teigia, kad gyvybės draudimo plėtra buvo kiek nuosaikesnės nei ankstesniais metais, tačiau ši sritis vis dar yra pagrindinė draudimo rinkos augimo priežastis. Ne gyvybės draudimo rinka taip pat augo, nepaisant to, kad populiariausioji transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo grupė šiek tiek smuko.

Populiarus Lietuvoje bankas Swedbank šių metų pirmąjį pusmetį užfiksavo gana ryškų būsto finansavimo augimą. Palyginus su ankstesniais metais, skolinamasi ne tik aktyviau, bet ir paskolų sumos yra didesnės. Naujų paskolų, kurios pasirašytos banke Swedbank, padaugėjo 25 proc., o vidutinė suma didėjo apie 2 tūkst. eurų.

Swedbank privačių klientų tarnybos vadovės Jūratės Gumuliauskienės teigimu, padidėjęs paskolų kiekis būstui įsigyti atspindi keletą tendencijų. Visų pirma, dabar yra labai palankus metas skolintis dėl rekordiškai žemų palūkanų. Tuo tarpu būsto pasirinkimas ganėtinai didelis, tad yra galipmybė rasti geriausiai Jūsų poreikius atitinkantį būstą lengviau. Kita tendencija – gerėjanti ekonominė situacija. Didesnis darbo užmokestis suteikia galimybę greičiau sukaupti pradinį įnašą, lengviau pakelti paskolos įmokų naštą.

eur20 coinsVis labiau ribojant greitųjų kreditų rinką, nustatant maksimalias palūkanas bei įvedant kitas būtinas sąlygas žmonės ima mažiau skolintis trumpam laikui, tačiau skolinasi kur kas daugiau ir ilgesniam laiko tarpui, kas lemia didesnius nuostolius, teigia Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacija.

Žvelgiant į statistiką, smulkių kreditų (iki 290 eurų sumoms) išduoda beveik penktadaliu (18 proc.) mažiau nei pernai tuo pat metu, tai yra, per antrąjį metų ketvirtį. Sumažėjo ir įsiskolinimų suma, mažiau sutarčių buvo nutraukta (net 25 proc.) Nepaisant to, gyventojų skolos tik augo. Įvedus taisyklę, pagal kurią paskolų įmokos negali viršyti 40 proc. pajamų, gyventojai lengviau gauna ilgesnio termino paskolas, moka mažesnes palūkanas, tačiau galutiniame rezultate sumoka vis tiek daugiau. Tai, pasak Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos, yra reguliavimo spraga, kuomet sprendžiant vieną problemą sukuriama kita.

Apie slaptažodžių kodų kortelės pakeitimą saugesnėmis priemonėmis jau kurį laiką netyla kalbos, tačiau Lietuvos bankas (LB) vis dar laukia mokėjimų paslaugų teikėjų sprendimo dėl jų pakeitimo ar papildymo kitomis, saugesnėmis elektroninio atpažinimo priemonėmis. Numatytas laukimo terminas – š. m. lapkričio 1 d.

Mokėjimo paslaugų teikėjai yra prašę daugiau laiko įvertinimui, kokios alternatyvios priemonės galėtų būti siūlomos klientų atpažinimui, kuomet jie jungiasi prie elektroninių banko paslaugų. Lietuvos banko valdybos nario Mariaus Jurgilo teigimu, Lietuvos bankas lauks galutinio pasiūlymo, o nesuradus klientams tinkamo vieningo sprendimo bus siūloma teikti individualius paslaugų teikėjų siūlymus – ilgo reikalavimų įgyvendinimo termino nukėlimo tikėtis nereikėtų.

Vieningas ir saugumo reikalavimus atitinkantis klientų atpažinimo būdas būtų patogesnis naudotojams, galėtų didinti konkurenciją ir užtikrinti tvarią elektroninių paslaugų plėtrą. Tikimasi, jog naudojantis viena saugia priemone pavyktų pasiekti visas finansų ir valdžios įstaigas, jų el. erdves.