Informacija

Kategorija: Straipsniai

Greitųjų paskolų bendrovėms vėl tenka nerimauti – apribojus fizinių asmenų veiklą, po kurio laiko atsirado nauji konkurentai. Bendrasis finansavimas, pasižymintis P2P (verčiant iš angl. kalbos: „people to people lending“) pinigų skolinimo principu, tampa dar vienu iššūkiu ne tik šioje rinkoje įsitvirtinusioms paskolas internetu teikiančioms bendrovėms, bet ir mūsų šalies priežiūros institucijoms.

Ne paslaptis, jog prieš kurį laiką, vartojimo kredito davėjai buvo susirūpinę dėl nemažos konkurencijos, kurią sudarė privatūs fiziniai asmenys, kurie skolino savo asmenines lėšas kitiems žmonėms. Tada šių asmenų pajamos buvo gana nemenkos – jos buvo kur kas didesnės nei bet kurioje tuomet veikusioje kreditų bendrovėje. Tačiau čia į pagalba buvo pasitelktos priežiūros institucijos, o trumpai tariant – Lietuvos Banko dėka, šių asmenų veikla buvo apribota tiesiog pakeičiant Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymą, kuriame buvo naujas ir vienas svarbiausių punktų – paskolas fiziniams asmenims nuo šiol gali teikti tik juridiniai asmenys. Būtent dėl šios priežasties, fiziniai asmenys nebeteko taisės skolinti pinigų už palūkanas kitiems žmonėms. Atrodo viskas išsisprendė, tačiau ar ilgam?

Skaityti daugiau...

Informacija

Kategorija: Straipsniai

Šiuo metu itin daug kalbama apie įvairias finansų institucijas, tačiau labiausiai yra akcentuojami komerciniai bankai bei greitųjų kreditų bendrovės. Tenka pripažinti, jog mažiau gyventojų dėmesio susilaukia būtent kredito unijos, kurios neretai yra painiojamos su eiliniais kredito teikėjais. Žinoma, jos atlieka tas pačias funkcijas kaip ir bankai Lietuvoje, bet reikėtų atkreipti dėmesį, jog jų teikiamos paslaugos pasižymi visai kitokiais principais. Kas liečia kredito unijų paslaugų kokybę, tai verta pažymėti, jog čia net ir paskolų palūkanos yra nedidelės ir labai panašios į populiariausių komercinių bankų siūlomus paskolų įkainius. Ką reikėtų žinoti apie šias finansų įstaigas paprastiems Lietuvos piliečiams?

Kiekviena kredito unija yra unikali tuo, jog jos teikiamos paslaugos yra galimos tik tam tikriems žmonėms. Trumpai tariant, LR piliečiai, kurie gyvena toje teritorijoje kur yra įsikūrusi konkreti kredito unija, jos paslaugomis gali naudotis tuo atveju, jeigu jie tampa jos nariais. Tai reiškia, jog kitose savivaldybėse gyvenantys asmenys negali pasinaudoti unijos tos paslaugomis, kuri veikia kitame mieste. Paprasčiausiai, tai yra svarbiausias akcentas, todėl jeigu esate susidomėję šių finansinių bendrovių paslaugomis, tai unijos turėtumėte ieškoti būtent savo apylinkėje.

Skaityti daugiau...

Informacija

Kategorija: Straipsniai

Jau labai gretai mūsų šalyje litą pakeis ES valiuta – euras. Lietuva taps visateisė euro zonos narė. Tai daugelio Lietuvos gyventojų – apie 55 proc. – nedžiugina. Tuo tarpu kiti 70 procentų lietuvių yra įsitikinę, kad prekybininkai kainas padidins savo naudai ir bus linkę piktnaudžiauti naujosios valiutos įvedimu. Taip pat apie 80 proc. įvairiose apklausose dalyvavusių respondentų mano, kad kainos įvedus eurą pakils. Dalis žmonių turinčių hipotekos paskolas baimanasi, kad gali būti piktnaudžiaujama perskaičiuojant būsto kreditus į eurą.

Prognozuoti, kaip kis finansų rinka, dar sunku. Tačiau pasak šalies verslininkų, jei kainos ir kils, tai tikrai ne dėl euro įtakos, o todėl, kad nuolat brangsta žaliavos, kinta įstatymai, dėl kurių prekybininkai priversti didinti ir prekių, ir suteikiamų paslaugų kainas. Pavyzdžiui, pakilus kuro ar elektros kainoms, neišvengiamai brangsta ir visa kita.

Tačiau įsivedus eurą laukia ir gausybė teigiamų padarinių: žymiai greičiau plėtosis šalies ekonomika, greičiau augs BVP, o su juo padidės ir šalies gyventojų atlyginimai. Dar iki euro tikimasi šiek tiek padidinti minimalų atlyginimą. Kiekvienos valiutos įvedimas – pokyčiai ir valstybiniu, ir privačiu mastu. Pokyčiai bus juntami palaipsniui, savaime, ir nereikia tikėtis, kad jau sausio 1-ąją viskas dėl valiutos keitimo pagerės. Euras mūsų šalies ekonomikai suteiks stabilumo, leis išvengti geopolitinių konfliktų. Maža to euras leis pigiau skolintis tarptautinėse rinkose. Kaip žinia pigios paskolos yra vienas iš svarbiausių ekonomikos generatorių.

Kai kurie asmenys kaip kontrargumentą euro įvedimui suskumba pateikti faktą, kad euro įsivesti neskuba kitos didžiosios ES narės – Čekija bei Lenkija. Tačiau ekspertai čia pateikia savo argumentuotą atsakymą: Lenkija turi nepastovų valiutos kursą, dėl to zlotas tai sustiprėja, tai susilpnėja, priklausomai nuo ekonomikos poreikių, tad situacijos nėra analogiškos.

Antroji dalis - Kaimynų latvių pavyzdžiu

Informacija

Kategorija: Straipsniai

Kredito istorija pradedama formuoti kiekvienam mūsų šalies piliečiui sulaukus pilnametystės. Taigi jei manote, kad kredito istorijos neturite – labai klystate. Tačiau ar galima kažkaip pakoreguoti kreditų istorijoje esančius duomenis ar juos apskritai ištrinti? Ar, sumokėjus tam tikrą nurodytą mokestį, galima tiesiog gražiai nuslėpti kai kuriuos faktus? Daugelis taip pat domisi, kodėl, skolas apmokėjus, žymės istorijoje vis viena išlieka? Gausybės panašių klausimų sulaukia ir įmonės, formuojančios mūsų šalies gyventojų kredito istorijas. Žinoma, kiekvienam žinoti visų niuansų apie kredito duomenų kaupimą nebūtina, tačiau vadovautis nuogirdomis taip pat nederėtų. Taigi šiame straipsnyje galėsite susipažinti su aktualiausia informacija ir išsiaiškinti, kaip sužinoti savo kredito istoriją.

Kredito istorijos formavimas – ne tik bankų ir kredito bendrovių rankose

Kartais tenka išgirsti nuomonių, kad prie kiekvieno asmens kredito istorijos formavimo prisideda tiktai bankai, kredito įstaigos, o tuo tarpu įsiskolinimus telekomunikacijos bendrovėms, už elektrą, televiziją, interneto paslaugas galima ignoruoti ir mokėti bet kada. Kredito istorija formuojama atsižvelgiant į visus taip vadinamuosius kreditorius, administruojančius mokesčius. Kiekvienas asmens atliekamas veiksmas vienaip ar kitaip daro įtaką besiformuojančiai kredito istorijai.

Skaityti daugiau...