Jau ilgą laiką mūsų nestebina dažnai girdimas žodis „krizė“. Jį girdime jau ne vienerius ir ne dvejus metus – iš tikrųjų jau greitai skaičiuosime septynerius metus, kai skamba šis žodis. Ką tai reiškia Lietuvos gyventojams ir Lietuvai apskritai? Faktai rodo, kad per pastaruosius metus, vertinant visą laikotarpį nuo krizės pradžios visame pasaulyje, situacija mūsų šalyje nepagerėjo, o priešingai – galime įžvelgti kur kas didesnių neigiamų pokyčių, darančių poveikį kiekvieno piliečio gyvenimui ir labai aiškiai atsispindinčių mūsų visuomenėje. Lietuvos Respublikos skola augo ir tebeauga neįtikėtinais tempais, kuriuos kartais gali būti sunku įsivaizduoti. Tuomet imame savęs ir aplinkinių klausti, o kas bus toliau ir kur link mes einame?
Be abejo, kai kurie gali sakyti, kad nieko čia baisaus – visos šalys turi finansinių skolų, kurių joms nepavyksta grąžinti ištisus metus, todėl ir mūsų šaliai nėra ko dėl to jaudintis ir panikuoti. Tačiau toks požiūris būtų daugiau nei klaidingas. Jis būtų ydingas ir nepagrįstas jokiais svariais įrodymais. Šalių prisiimtų paskolų beveik niekuomet negalima nurašyti kaip beviltiškų. Tvarka visiems ir visada yra aiški ir griežta. Tai nėra tik draugiškos tarpusavio paskolos. Tai tarptautinių bankų ir jų sudaromų aljansų paskolintos pinigų sumos, kurias privalu anksčiau ar vėliau grąžinti ir be jokios abejonės – už tai sumokant nemažas palūkanas. Populiarūs greitieji kreditai internetu ir Latvijoje, ten ši paslauga vadinasi Ātrais kredīts ir kas met pagal Ātrais kredīts išduodamų paskolų portfelis tik auga.
Ir nemanykite, kad Valstybė yra aukščiau. Anaiptol. Tokiose situacijose padėties šeimininkai yra paskolas suteikę bankai. Ir nieko čia nepadarysi. Šiais, 2014 metais, Lietuvos Respublikos skola viršijo net 60 milijardų litų. Lyginant su praėjusiais metais, skolos suma padidėjo net 8 mlrd. litų. O jei prisimintume kur kas senesnius laikus, kurie buvo prieš dešimtmetį, tai tada mūsų šalis turėjo tik kiek daugiau nei 12 mlrd. litų skolą. Tokie greitai ir sistemingai kylantys skaičiai labai aiškiai rodo apie netinkamą šalies valdymą ir nesugebėjimą susitvarkyti su svarbiomis finansų rinkos problemomis.
Kad nesuprastumėte mūsų klaidingai, kalbėdami apie valstybės skolą, lygiai taip pat galime kalbėti ir apie kiekvienam Lietuvos gyventojui tenkančią skolą. Todėl, kad būtų aiškiau, reikėtų paminėti, kad kiekvienam iš mūsų tenkanti skola siekia bene dvidešimt tūkstančių litų. Ar šis skaičius nėra per didelis? Piktintis iš tiesų galima, ir tikrai yra dėl ko. Be abejo, visada galima rasti žmonių, kurie teigs, kad tai taip pat yra ir visuomenės problema, t.y. visuomenė yra abejinga vyraujančioms problemoms ir pan. Galima su tuo nesutikti, nes būtent Lietuvos Respublikos skola labai puikiai atsispindi mūsų visuomenėje, o ne atvirkščiai. Skola ir dėl jos kylančios neigiamos permainos daro visuomenę apatiška, pesimistiškai nusiteikusia ir nuolat besipiktinančia esama padėtimi. Juk dėl blogo šalies valdymo augantys skoliniai įsipareigojimai apsunkina padėtį daugelyje sričių ir blogina rinkos sąlygas. Todėl, jei ir toliau matysime nepaliaujamai didėjančią LR skolą, greitų teigiamų permainų tikrai nėra ko tikėtis.