Mūsų šalyje yra vienas labai populiarus ir dažnai girdimas scenarijus. Jauna šeima ilgus metus nuomojasi butą, už kurį kiekvieną mėnesį tenka pakloti nemenką pinigų sumą iš savo ir taip jau nedidelio šeimos biudžeto. Pinigų pertekliaus juk įprastai jauni žmonės tikrai nejaučia. Taigi, visą nuomos laikotarpį pinigai yra atiduodami nuomotojams, o visos teisės į būstą, kuriame gyvena šeima, ir toliau priklauso tik nuomotojui. Kai tokia padėtis jauną šeimą ima erzinti, o galiausiai – net piktinti, pradedama rimtai svarstyti apie tai, kad tokiu atveju, norint pasprukti iš uždaro rato,vienintelė išeitis yra būsto paskolos.
Klausite, kodėl žmonės nėra linkę iš karto kreiptis į banką dėl paskolos, skirtos būstui įsigyti? Dažniausiai ir ypač jaunos šeima to šiek tiek baiminasi, nes jos nėra tikros, kaip susiklostys jų tolimesnis gyvenimas, ar jie pajėgs išlaikyti savo turimą darbo vietą, ar užteks bendrų šeimos finansų ir dar dėl begalės kitų aktualių klausimų. Kai, praėjus tam tikram laikotarpiui, žmonės pamažu pradeda ima jaustis vis tvirčiau, susikuria sau po kojomis tvirtesnį pagrindą ir supranta, kad galbūt daugiau neverta savo sunkiai uždirbtų pinigų mesti į balą ir kad geriau juos skirti būsto paskolos grąžinimui. Be abejo, toks sprendimas turi būti gerai pamatuotas ir apsvarstytas. Tokį sprendimą priima šeima, o ne kuris nors vienas jos narys atskirai.